Bučiuok žaizdas,kurias sukūrei

Su kiekviena diena manyje vis nyksta ląstelės.Ląstelės,kurių visuma sukūrė mano meilę tau.Turbūt baisiausia yra,kai žmogus myli be atsako.Kai tu žinai,kad tas žmogus,kurį tu myli priklauso kitam.Taip,aš laiminga,bet mano širdis plyšta.Tai banalu,bet viskas,kas aplinkui mus - su laiku pasidarė banalu.Todėl ir mano meilė tau - tik banalybės išpūstas burbulas.Jau geriau nemylėčiau,jau geriau nebūčiau tavęs pažinus.Klaida po klaidos ir baisi netektis.Ir tada pagalvoju ''Kam man ta nelemta galva ant pečių,jeigu aš ja nesinaudoju? Jeigu turiu tą galvą,kodėl darau tiek klaidų?''.Daugelis iš jūsų atsakytų ''Tai žmogiška,juk nesame tobuli''.Ir jūs teisūs,taip mes tikrai nei vienas nesam tobuli,visi turime trūkumų ir klaidas daryti visiškai žmogiška prigimtis.Bet kai klaida seka po klaidos,kai iš klaidų nesimokama,tada jau ir nėra apie ką kalbėti.Tokia situacija dabar yra ir pas mane.Sakyčiau kiek kebli,ane? Ir kai man tenka,kai esu priversta jį matyti kiekviena diena,kai turiu talentą šypsotis netikra,dirbtine šypsena ir vaidinti,kad man viskas gerai,vakare grįžus namo,nusiemus visas kaukes,man norisi užsikasti giliai po žeme ir nebeišlysti.Taip taip,žinau,kad gyvenime yra daug prasmės,gražių dalykų,bet aš neįsivaizduoju normalaus žmogaus gyvenimo be MEILĖS.Juk tai,kaip narkomanas be narkotikų,kaip žuvis be vandens,kaip žmogus be deguonies,taip gyvenimas be meilės.Tu gali gyventi,nemylėti ir nebūti mylimas,bet taip gyvendamas tu tikrai nepatirsi pačių gražiausių,maloniausių jausmų,kokius tik galėjo sukūrti.O aš esu normalus žmogus ir aš noriu mylėti,noriu gauti meilę iš jo.Deja,myliu,bet atsako nėra.''Bet koks skirtumas,juk aš dar VAIKAS,juk man tik 14 metų ir man dar VISAS gyvenimas prieš akis''.Jūs visi,tu tu ir tu,manęs nesuprantat.Šiuos jausmus,kuriuos jaučiu jam,jaučiu pirmąjį kartą savajame gyvenime.Man tai neatrasta ir neatpažinta.Bet ne,aš neverksiu ir nekursiu liūdnų poemų apie meilę.Aš nepasiduosiu.Niekada.Niekada nepasiduodu be kovos.Kovosiu iki galo.Padarysiu viską,kad galutinai jį ištrinčiau iš savo minčių,iš savo širdies.Taip,žinau,kad bus nelengva,bet juk per kančias į žvaigždes! Ir tu manęs neberasi,bus per vėlu:)